Jungtinės Amerikos Valstijos

United States of America
JAV vėliava JAV herbas
( Detaliau) ( Detaliau)
Jungtinės Amerikos Valstijos žemėlapyje
Valstybinė kalba oficialios valstybinės nėra, nacionalinė - anglų kalba
Sostinė Vašingtonas
Didžiausias miestas Niujorkas
Valstybės vadovai Donaldas Trampas ( R)
Prezidentas
Maikas Pensas ( R)
Viceprezidentas
Polas Rajenas ( R)
Atstovų rūmų pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
9 826 630 [1] km² ( 3)
6,76%
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
326 474 013 ( 3)
31 žm./km² ( 180)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2008 m.
14 264 [2] mlrd. $ ( 1)
46 859 [2] $ ( 17)
Valiuta Jungtinių Valstijų doleris (USD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
nuo UTC-5 iki UTC-10
nuo UTC-4 iki UTC-10
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1776 m. liepos 4 d.
1783 m. rugsėjo 3 d.
Valstybinis himnas JAV himnas
Interneto kodas .us .gov .mil .edu
Šalies tel. kodas +1

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos; ang. The United States of America, sutrumpintai USA) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinėje Kolumbijos apygardoje). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.

Pirmieji gyventojai į dabartinę JAV teritoriją atvyko iš Azijos mažiausiai prieš 15 000 metų, o nuo XVI a. prasidėjo europiečių kolonizacija. Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė trylika susijungusių britų kolonijų. Nesutarimai tarp šių kolonijų ir Didžiosios Britanijos karalystės sukėlė Nepriklausomybės karą, kurio metu kolonijų atstovai 1776 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. 1783 m. JAV galutinai nugalėjo savo Nepriklausomybės kare. 1787 m. buvo priimta Konstitucija, 1791 m. – Teisių bilis, kuris ženkliai apribojo vyriausybės įgaliojimus piliečių atžvilgiu. XIX a. septintajame dešimtmetyje dėl prieštaravimų tarp vergvaldinių pietinių ir pramoninių šiaurinių valstijų kilo ketverius metus trukęs Pilietinis karas. Kare laimėjus šiaurinėms valstijoms, JAV visuotinai uždrausta vergovė.

Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų valstybių. Vadovaujantis 1823 m. suformuota Monro doktrina, iki pat Pirmojo pasaulinio karo JAV užsienio politikos aktyvumas pasireiškė tik JAV interesų Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje gynimu. Po Pirmojo pasaulinio karo Kongresas neleido JAV stoti į tarptautines organizacijas (pvz., Tautų Sąjungą), o tai apribojo JAV vaidmenį pasaulio politikoje. JAV vaidmuo vėl sustiprėjo jai įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą antihitlerinės koalicijos pusėje, o nuo XX a. antrosios pusės jos tapo kapitalistinės stovyklos šerdimi. 1945 m. JAV tapo pirmąja branduoline valstybe.

JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP (17,3 trln. dolerių 2014 m. [3])

Istorija

Pagrindinis straipsnis – JAV istorija.

Šalies pavadinimo kilmė

1507 m. vokiečių kartografas Martinas Valdzemiuleris sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo Amerigo Vespučio vardu). [4] Buvusios trylika Britanijos kolonijų Nepriklausomybės deklaracijoje pirmosios pavartojo dabartinį šalies pavadinimą – „vieninga 13-os jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“, 1776 m. liepos 4 d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašytas mažąja raide). [5] Dabartinis pavadinimas oficialiai buvo priimtas 1777 m. lapkričio 15 d., kai antrasis kontinentinis Kongresas priėmė Konfederacijos straipsnius, kurių pirmajame rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos – Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika – laikomos norminėmis.

Amerikos kolonizacija

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Amerikos indėnai.

Senieji vietiniai JAV žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš Azijos. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau kaip 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų). [6] Keletas ikikolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų epidemijų, pavyzdžiui, nuo raupų. [7]

Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį 1620 metais. Viljamo Halsalo 1882 m. paveikslas

1492 m. Genujos keliautojas Kristupas Kolumbas, pasirašęs kontraktą su Ispanijos karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. 1513 m. balandžio 2 d. Ispanijos konkistadoras Chuanas Ponse de Leonas priplaukė žemę, kurią pavadino La Florida. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių, dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink Didžiuosius ežerus pradėjo kurti Naujosios Prancūzijos kolonijas. Prancūzija galiausiai užsitikrino didžiąją dalį Šiaurės Amerikos žemyno centrinės srities iki Meksikos įlankos. Virdžinijos kolonija Džeimstaune, įkurta 1607 m., ir Plimuto kolonija, įkurta 1620 m., buvo pirmosios sėkmingos Britanijos gyvenvietės. 1628 m. įkūrus Masačiusetso įlankos koloniją, prasidėjo migracijos banga. Iki 1634 m. per 10 000 puritonų buvo apgyvendinti Naujojoje Anglijoje. Nuo XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos iki JAV nepriklausomybės karo pradžios į Britanijos kolonijas Amerikoje buvo ištremta apie 50 000 kalinių. [8] 1614 metais Nyderlandai pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine Hadsono upės pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – Naujasis Amsterdamas (dabartinis Niujorkas), įkurtas Manhatano saloje.

1674 m. Nyderlandai perleido savo teritorijas Amerikoje Britanijai. Naujųjų Nyderlandų provincija buvo pervadinta Niujorku. Daugelis naujųjų imigrantų, kurių dauguma vyko į šalies pietus, buvo samdomi tarnautojai. [9] Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. 1729 metais skilus Karolinoms ir 1732 m. kolonizavus Džordžiją, buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos įteisino prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų sparčiai daugėjo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip Didysis Pabudimas, XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. Prancūzų-indėnų kare britų pajėgos užėmė Prancūzijai priklausiusią Kanadą, tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant Amerikos indėnų, kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, 1770 m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas. [10] Nors šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo Didžiosios Britanijos parlamente.

Nepriklausomybė ir ekspansija

Pagrindinis straipsnis – JAV nepriklausomybės karas.
Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas. Džono Trumbulo 1817- 1818 metų paveikslas

Revoliuciniu laikotarpiu XVIII amžiaus 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp Amerikos kolonijų ir Britanijos privedė prie JAV nepriklausomybės karo, vykusio nuo 1775 iki 1783 metų. 1775 m. birželio 14 d. Kontinentinis kongresas, susirinkęs Filadelfijoje, įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą Džordžo Vašingtono. Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”, 1776 m. liepos 4 d. priėmė nepriklausomybės deklaraciją, kurios didžiąją dalį parašė Tomas Džefersonas. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip JAV nepriklausomybės diena. 1777 m. priimti Konfederacijos straipsniai leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki 1789 m.

JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus Didžiąją Britaniją, ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki Misisipės upės. 1787 m. asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė Konstitucinį suvažiavimą. Jungtinių Valstijų konstitucija buvo ratifikuota 1788 metais. Pirmieji nauji respublikos Atstovų rūmai, Senatas ir pirmasis prezidentas Džordžas Vašingtonas pradėjo darbą 1789 metais. JAV teisių bilis, draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas 1791 m.

Požiūriai į vergiją keitėsi. Konstitucija gynė prekybą vergais tik iki 1808 metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją 17801804 metų laikotarpiu. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis Didysis Pabudimas, prasidėjęs 1800 m., leido evangelikalizmui tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir abolicionizmą, atsiradimą.

Teritorijų įsigijimo žemėlapis su datomis

Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su indėnais. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. 1803 m., valdant prezidentui Tomui Džefersonui, iš prancūzų nusipirkus Luizianą, šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai. 1812 m. kare, paskelbtame Britanijai dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino nacionalizmą Jungtinėse Valstijose. Daugybė JAV kariuomenės įsiveržimų į Floridą 1819 m. Ispaniją privertė užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 m. Jungtinės Valstijos aneksavo Teksaso respubliką. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo Likimo manifesto idėjos. [11] 1846 m. Oregono sutartis su Britanija Jungtinėms Valstijoms leido kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės JAV-Meksikos kare, 1848 m. šaliai buvo perleista Kalifornija ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos. 18481849 m. Kalifornijos aukso karštinė dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su Amerikos indėnais. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų bizonų. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, išmedžiojimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.

Pilietinis karas ir industrializacija

Pagrindinis straipsnis – JAV pilietinis karas.

Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa didėjo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas. 1860 metais prieš vergiją nusistačiusios respublikonų partijos narys Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė atsiskiriančios nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrė Amerikos Valstijų Konfederaciją. Konfederatams užpuolus Samtero fortą, įsiplieskė JAV pilietinis karas, o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergų Išlaisvinimo aktas įpareigojo Sąjungą panaikinti vergiją. Po 1865 m. Sąjungos pergalės išleistos trys JAV konstitucijos pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai. [12] Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias. [13]

Imigrantų išsilaipinimas Eliso saloje, Niujorke 1902 m.

Po karo, kai buvo nužudytas Linkolnas, buvo radikalizuota Respublikonų partijos rekonstrukcijos politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po 1876 m. ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas 1877 m. kompromisas baigė rekonstrukcijos politiką. Džimo Krou įstatymai (past. Džimas Krou – įžeidžiama juodaodžių pravardė ) iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusi urbanizacija ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytų Europos paspartino šalies industrializaciją. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki 1929 m., aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinės infrastruktūros plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi 1867 m., kai JAV iš Rusijos įsigijo Aliaską. Sužeisto kelio skerdynės 1890 m. buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais. 1893 m. tenykštė Ramiojo vandenyno Havajų karalystės monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną 1898 metais. Tais pačiais metais pergalė Ispanijos-Amerikos kare pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotas Puerto Rikas, Guamas ir Filipinai. [14] Po pusės amžiaus Filipinai iškovojo nepriklausomybę. Puerto Rikas ir Guamas ir toliau priklauso Junginėms Valstijoms.

Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas

Apleista ferma Pietų Dakotoje dulkių audros metu, 1936 m.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daug amerikiečių palaikė britus ir prancūzus, daugelis jų prieštaravo JAV įsitraukimui į karą. [15] 1917 m. JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių ir taip nulėmė karo baigtį centrinių jėgų ( Vokietijos, Austro-Vengrijos ir Osmanų imperijų) nenaudai. Po karo Jungtinių Valstijų Senatas neratifikavo Versalio sutarties, pagal kurią buvo įkurta Tautų Sąjunga. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusią izoliacionizmui. [16] 1920 m. judėjimas už moterų teises išsikovojo, kad būtų išleistos moterų balsavimo teises garantuojančios konstitucijos pataisos. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi 1929 m. Volstrito krachu, kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią. 1932 m. JAV prezidentu išrinktas Franklinas Ruzveltas krizei sutramdyti pradėjo vykdyti Naujojo kurso politiką, pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują migracijos bangą šalies viduje.

JAV kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos kariai išsilaipina Normandijoje 1944 m. birželio 6 d. D-Dienos metu

Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai 1939 m. nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga okupavo Lenkiją, Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savo neutralitetą. 1941 m. kovą JAV savo sąjungininkėms, su Vokietija kariavusioms šalims, pagal Lendlizo programą pradėjo tiekti karinius techninius įrenginius, rėmė šias šalis pinigais. 1941 m. gruodžio 7 d., po netikėtos Japonijos atakos Perl Harbore, Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą prieš Ašies valstybes. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, o kitos šalys dėl karo finansiškai labai nukentėjo. [17] Sąjungininkų konferencijos Breton Vudse ir Jaltoje nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karą Europoje, 1945 m. San Franciske buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje buvo pasirašyta Jungtinių Tautų chartija, įsigaliojusi po karo. [18] Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus, 1945 m. rugpjūčio mėnesį panaudojo juos Japonijos miestams Hirošimai ir Nagasakiui bombarduoti. Japonija pasidavė 1945 m. rugsėjo 2 d., ir taip baigėsi Antrasis pasaulinis karas. [19]

Šaltasis karas ir protesto politika

Martinas Liuteris Kingas sako kalbą „Aš turiu svajonę”, 1963 m.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos Europos kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams – NATO (JAV) ir Varšuvos sutarties organizacijai (SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją ir kapitalizmą, Sovietų Sąjunga – komunizmą ir centrinės valdžios kontroliuojamą planinę ekonomiką. Abi šalys palaikė diktatorių režimus ir dalyvavo vietiniuose karuose. 19501953 m. Amerikos pajėgos dalyvavo Korėjos kare prieš komunistines kinų jėgas.

Po 1961 m. Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų Mėnulyje. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino 1969 metais. Kilus tikram branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomis Kuboje pavojui, JAV prezidentas Džonas Kenedis sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo metu prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Stiprėjantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip Roza Parks ir Martinas Liuteris Kingas, kovojo su segregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo 1963 m., Lyndono Džonsono valdymo laikotarpiu, 1964 m. buvo išleisti pilietinių teisių ir 1965 m. balsavimo teisių aktai. Džonsonas ir jo įpėdinis Ričardas Niksonas išplėtė JAV dalyvavimą vietiniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingą Vietnamo karą. Suaktyvėjo didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą ir seksualinę revoliuciją. Betė Friedan, Gloria Steinem ir kitos moterys vadovavo naujai feminizmo bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.

Dėl Votergeito skandalo, 1974 m. Ričardas Niksonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, atsistatydinusiu iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas trukdymu teisingumui ir piktnaudžiavimu prezidento galiomis. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė viceprezidentas Džeraldas Fordas. Prezidento Džimio Katerio administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo stagfliacija ir įkaitų krize Irane. Ronaldo Reigano išrinkimas prezidentu 1980 m. skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Dėl Reigano politikos labai pasikeitė šalies mokesčių ir išlaidų prioritetai. Reigano antroji kadencija žinoma dėl Irano-Kontros skandalo ir diplomatinių santykių su Sovietų Sąjunga pagerėjimo. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas baigė šaltąjį karą.

Šiuolaikinė era

Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Jungtinių Tautų sankcionuotuose Persijos įlankos kare, valdant Džordžui Bušui vyresniajam, ir Jugoslavijos karuose, valdant Bilui Klintonui, leido išsaugoti supervalstybės statusą. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo 1991 m. kovo iki 2001 m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdė Klintono administracija. [20] 1998 m. civilinė byla ir sekso skandalas Klintoną privedė prie apkaltos, vis dėlto jis išsilaikė poste. 2000 m. prezidento rinkimų rezultatas buvo vienas iš pačių lygiausių JAV istorijoje. Sprendimą dėl pergalės priėmė JAV Aukščiausiasis teismas – Džordžas Bušas jaunesnysis tapo naujuoju JAV prezidentu.

2001 m. rugsėjo 11 d. Al-Qaeda teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke ir Pentagono pastatą Vašingtone. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su terorizmu. 2001 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į Afganistaną, nuvertė Talibų režimą ir sunaikino Al-Qaeda‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare. 2002 m. prezidento Bušo administracija, remdamasi prieštaringomis priežastimis, tarptautinę bendruomenę pradėjo raginti Irake nuversti Sadamo Huseino režimą. [21] Neturėdamas NATO paramos ar aiškaus JTO mandato karinei intervencijai, prezidentas Bušas suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos 2003 metais į Iraką įvedė savo pajėgas. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininką Sadamą Huseiną. Tarptautinės amnestijos organizacija (angl. Amnesty International) apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus Irako kare. [22] 2005 metais uraganas Katrina padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir Meksikos įlankos, ir nusiaubė Naująjį Orleaną. 2008 metų lapkričio 4 dieną pasaulinės ekonominės recesijos metu JAV prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama. Jis yra pirmasis juodaodis JAV prezidentas.

Kitos kalbos
Alemannisch: USA
አማርኛ: አሜሪካ
aragonés: Estatos Unitos
مصرى: امريكا
Aymar aru: Istadus Unidus
žemaitėška: JAV
Bikol Central: Estados Unidos
беларуская (тарашкевіца)‎: Злучаныя Штаты Амэрыкі
भोजपुरी: अमेरिका
Bahasa Banjar: Amirika Serikat
বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী: তিলপারাষ্ট্র
Chavacano de Zamboanga: Estados Unidos de America
Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄: Mī-guók
Tsetsêhestâhese: United States
Nēhiyawēwin / ᓀᐦᐃᔭᐍᐏᐣ: ᑭᐦᒋ ᒨᐦᑯᒫᓇᐢᑭᕀ
словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ: Амєрїканьскꙑ Ѥдьнѥнꙑ Дрьжавꙑ
dansk: USA
Thuɔŋjäŋ: Pawuut Matiic
ދިވެހިބަސް: އެމެރިކާ
eʋegbe: United States
emiliàn e rumagnòl: Stat Unî
English: United States
Esperanto: Usono
español: Estados Unidos
estremeñu: Estaus Uníus
Na Vosa Vakaviti: United States
føroyskt: USA
français: États-Unis
arpetan: Ètats-Unis
贛語: 美國
गोंयची कोंकणी / Gõychi Konknni: अमेरिकेचीं संयुक्त राज्यां
𐌲𐌿𐍄𐌹𐍃𐌺: 𐌰𐌼𐌰𐌹𐍂𐌹𐌺𐌰
客家語/Hak-kâ-ngî: Mî-koet
Fiji Hindi: United States
Kreyòl ayisyen: Etazini
Bahasa Indonesia: Amerika Serikat
Ido: Usa
íslenska: Bandaríkin
ᐃᓄᒃᑎᑐᑦ/inuktitut: ᐊᒥᐊᓕᑲ
la .lojban.: mergu'e
Kabɩyɛ: Etaazuunii
Gĩkũyũ: United States
kalaallisut: Naalagaaffeqatigiit
ភាសាខ្មែរ: សហរដ្ឋអាមេរិក
한국어: 미국
kernowek: Statys Unys
Luganda: Amerika
Basa Banyumasan: Amerika Serikat
Malagasy: Etazonia
Baso Minangkabau: Amerika Sarikat
Bahasa Melayu: Amerika Syarikat
Dorerin Naoero: Eben Merika
Plattdüütsch: USA
Nederlands: Verenigde Staten
norsk nynorsk: USA
norsk: USA
Sesotho sa Leboa: United States of America
Chi-Chewa: United States
Livvinkarjala: Amerikan Yhtysvallat
Pangasinan: Estados Unidos
Kapampangan: Estados Unidos
Deitsch: Amerikaa
Norfuk / Pitkern: Yunitid Staits
پنجابی: امریکہ
português: Estados Unidos
rumantsch: Stadis Unids
sicilianu: Stati Uniti
srpskohrvatski / српскохрватски: Sjedinjene Američke Države
Simple English: United States
slovenčina: Spojené štáty
Sranantongo: Kondre Makandrameki
Basa Sunda: Amérika Sarikat
svenska: USA
Kiswahili: Marekani
ไทย: สหรัฐ
Setswana: USA
Tok Pisin: Ol Yunaitet Stet
Xitsonga: Amerikha
chiTumbuka: United States
Twi: USA
reo tahiti: Fenua Marite
oʻzbekcha/ўзбекча: Amerika Qoʻshma Shtatlari
Tiếng Việt: Hoa Kỳ
Volapük: Lamerikän
吴语: 美国
Vahcuengh: Meijgoz
中文: 美国
文言: 美國
Bân-lâm-gú: Bí-kok
粵語: 美國
isiZulu: IMelika