Antrasis pasaulinis karas
English: World War II

Antrasis pasaulinis karas
WW2Montage.PNG
Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Kariniai daliniai dykumoje; Kinų civiliai japonų karių laidojami gyvi; Sovietų pajėgos žiemos puolimo metu; Japonų lėktuvai ruošiasi pakilimui nuo lėktuvnešio; Sovietų kariai kelia vėliavą Berlyne; Atakuojamas vokiečių povandeninis laivas
Data1939 m. rugsėjo 1 d. – 1945 m. rugsėjo 2 d.
VietaEuropa, Afrika, Ramusis vandenynas, Pietryčių Azija, Kinija, Artimieji Rytai
RezultatasSąjungininkų pergalė
Kariaujančios pusės
Sąjungininkai

Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga (1941–1945)
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos (1941–1945)
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Flag of the Republic of China.svg Kinijos respublika (kariauja 1937–1945)
Prancūzija Prancūzija
Lenkija Antroji Lenkijos Respublika
Kanados vėliava Kanada
Australijos vėliava Australija
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
Flag of South Africa (1928–1994).svg Pietų Afrikos sąjunga
Flag of Yugoslavia (1946-1992).svg Jugoslavija (1941–1945)
State Flag of Greece (1863-1924 and 1935-1973).svg Graikijos karalystė (1940–1945)
Norvegijos vėliava Norvegija (1940–1945)
Nyderlandų vėliava Nyderlandai (1940–1945)
Belgijos vėliava Belgija (1940–1945)
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija

Ašies jėgos

Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Japonija Japonijos imperija
(kariavo 1937–1945)
Flag of Italy (1861-1946) crowned.svg Italijos karalystė (1940–1943)
Flag of Hungary (1915-1918, 1919-1946).svg Vengrijos karalystė (1940–1945)
Rumunija Rumunija (1941–1944)
Bulgarija Bulgarija (1941–1944)


Bendradarbiaujančios
Suomija Suomija (1941–1944)
Tailandas Tailandas (1942–1945)
Flag of Iraq (1924–1959).svg Irako karalystė (1941)


Satelitinės valstybės
Flag of Manchukuo.svg Mandžukas
War flag of the Italian Social Republic.svg Italijos Socialinė Respublika (1943–1945)
Flag of Independent State of Croatia.svg Kroatija (1941–1945)
Flag of Slovakia (1939–1945).svg Slovakija

Vadovai ir kariniai vadai
Sąjungininkų lyderiai

Jungtinė Karalystė Winston Churchill
Jungtinės Amerikos Valstijos Franklin Roosevelt
Sovietų Sąjunga Josifas Stalinas
Flag of the Republic of China.svg Čiang Kai-ši

Ašies lyderiai

Trečiasis Reichas Adolfas Hitleris
Japonija Imperatorius Šiova
Flag of Italy (1861-1946) crowned.svg Benito Mussolini

Nuostoliai
Aukos:
Kariai: virš 14 000 000
Civiliai: virš 36 000 000
Iš viso aukų:
virš 50 000 000
Aukos:
Kariai: virš 8 000 000
Civiliai: virš 4 000 000
Iš viso aukų
Virš 12 000 000

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karas žmonijos istorijoje[1], trukęs nuo 1939 iki 1945 m.

Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d.[2], kai Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – vyko Antrasis Italijos - Etiopijos karas, nuo 1937 m. vyko Antrasis Kinijos-Japonijos karas, nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, tarp jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: Sąjungininkus ir Ašį. Karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje, jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonų karių.[3] „Totalinio karo“ sąlygomis pagrindiniai varžovai karo tikslams sutelkė visus savo ekonominius, pramoninius ir mokslinius pajėgumus, peržengiant civilinių ir karinių resursų skirtį. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs karas žmonijos istorijoje, jo metu žuvo 50-70 milijonų žmonių[4][5][6], didelė dalis jų - Sovietų Sąjungos ir Kinijos civiliai gyventojai.

Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai, taip pat subjektyvus faktorius – nacistinės ideologijos antihumaniškumas. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Dėl Vokietijos nacionalsocialistų kelto karo tikslo išplėsti vokiečių gyvybinę erdvę bei holokausto politikos buvo nužudyti 6 mln. žydų ir 4 mln. žmonių, priklausiusių kitoms nacionalsocialistų išskirtoms grupėms (čigonai, homoseksualai, politiniai kaliniai).

Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir Viduržemio jūroje, Atlanto vandenyne, Šiaurės Afrikoje, Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne. Beveik visos šalys, kariavusios Pirmajame pasauliniame kare, kariavo ir Antrajame. Kare nedalyvavo ir oficialiai išliko neutraliomis šešios Europos valstybės - Airija, Švedija, Šveicarija, Ispanija, Portugalija ir Turkija (iki 1945 m. vasario mėn.). Karo europoje pradžioje neutralitetą paskelbė ir Jungtinės Valstijos, tačiau nuo 1939 m. lapkričio jos neutraliteto įstatymas leido JAV pirkti ir savo laivais gabentis iš JAV ginklus ir amuniciją (tuo galėjo pasinaudoti tik Jungtinė Karalystė).

Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Su Italija ir Japonija Vokietija sudarė sąjungą, vadinamąją Ašį. Pagal 1939 m. rugpjūčio mėn. Molotovo-Ribertropo paktą Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes, taip pat Sovietų Sąjunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos. Po Prancūzijos nugalėjimo karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. Po to sekė karas Balkanuose, mūšis dėl Britanijos, Blicas (Britanijos bombardavimo kampanija) ir ilgas mūšis dėl Atlanto. Į karą įstojus Vokietijos sąjungininkei Italijai karo veiksmų arena tapo ir Šiaurės Afrika. Italų kariuomenė susirėmė su britais Egipte ir Italijos Rytų Afrikos kolonijoje. Nuo 1941 m. vasario mėn. Afrikoje dislokuota Vokietijos kariuomenė nesustabdė Italijos pralaimėjimo. Po dviejų mūšių prie Al Alameino (1942 m. liepą ir 1942 m. spalį-lapkritį) bei britų ir amerikiečių išsilaipinimo Maroke ir Alžyre 1942 m. lapkritį Afrikoje kovojusios vokiečių ir italų pajėgos 1943 m. gegužę kapituliavo Tunise.

Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją užpuolė Vokietija, taip pat Jungtinės Valstijos po Japonijos atakos prieš Pearl Harborą. Sėkmingai prasidėjęs Vokietijos įsiveržimas į Sovietų Sąjungą 1941 m. žiemą įstrigo mūšiuose prie Maskvos (1941 m. rugsėjis - 1942 m. balandis), o bandymas užimti Stalingradą (1942 m. rugpjūtis - 1943 m. vasaris) tapo pirmu dideliu pralaimėjimu, po kurio karo sėkmė nuo Vokietijos nusisuko.

1944 m. birželio mėn. viduryje Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. Bendras Vakarų sąjungininkų (Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada) puolimas Europoje trimis frontais - išsilaipinimas Sicilijoje 1943 m. liepą, išsilaipinimas Normandijoje 1944 m. birželio mėn. ir išsilaipinimas 1944 m. rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje sudavė rimtą smūgį Trečiajam Reichui Vakaruose.

1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įžengė Raudonoji Armija ir ėmė veržtis link Berlyno. Iki 1945 pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių.[7] 1945 m. balandžio 25 d. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. Po to, kai 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne nusižudė Hitleris, po dviejų dienų pasidavė miesto gynėjai. Karas Europoje baigėsi 1945 m. gegužės 8 d. generolui feldmaršalui Keiteliui pasirašius besąlygiškos kapituliacijos aktą.

Ašies valstybė Japonija 1941 m. gruodžio 7 d. atakavo JAV karinių pajėgų bazę Perl Harbore ir sunaikino didelę dalį JAV Ramiojo vandenyno laivyno. JAV paskelbus karą Japonijai Vokietija taip pat 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV. Sovietų Sąjunga laikėsi 1941 m. balandžio 13 d. sudaryto neutralumo pakto su Japonija ir į karą su Japonija nestojo.

1941 m. gruodžio - 1942 m. sausio mėn. vykusios Arkadijos konferencijos metu JAV ir Jungtinė Karalystė nusprendė pirmiau nugalėti pavojingesniu priešininku laikytą Vokietiją. Nepaisant to nuo 1942 iki 1945 m. sunkios kovos tarp sąjungininkų ir Japonijos vyko ir Rytų Azijoje (Kinijoje, Birmoje, Britų Malajoje, Tailande, Prancūzijos Indokinijoje, Indonezijoje), Filipinuose ir Ramiojo vandenyno salose (taip pat ir Naujojoje Gvinėjoje). JAV gana greitai atstatė savo laivyną, tačiau iki 1942 m. vidurio Japonija užėmė daugelį buvusių europiečių kolonijų - Indokiniją, Honkongą, Britų Malają, Filipinus, dalį Birmos, Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Tik po Midvėjaus mūšio (1942 m. birželio pr.), kurio metu Japonijos laivynas prarado keturis iš šešių savo lėktuvnešių išryškėjo JAV karinė persvara. Iki 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir priartėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Siekdamas paspartinti kovų Rytų Azijoje pabaigą JAV prezidentas H.Trumenas 1945 m. rugpjūtyje įsakė numesti atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio. Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. rugpjūčio 15 d. ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

Sąjungininkų pergalė iš esmės pakeitė pasaulio politinę sistemą: pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir užkirsti kelią ateities konfliktams buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, o JAV ir Sovietų Sąjunga iškilo kaip dvi pasaulinės supervalstybės, kurių santykiai greitai peraugo į Šaltąjį karą, kuris truko iki 1991 m. Europos valstybių susilpnėjimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizaciją. Vakarų Europoje prasidėjo ekonominės ir politinės integracijos procesai, kuriuos paskatino siekis išvengti karinės konfrontacijos ateityje. Rytinė Europos dalis pateko į sovietų įtakos sferą ir liko už „geležinės uždangos“ iki komunizmo žlugimo. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas, pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.

Kitos kalbos
Alemannisch: Zweiter Weltkrieg
žemaitėška: Ontra svieta vaina
беларуская (тарашкевіца)‎: Другая сусьветная вайна
Bislama: Wol Wo Tu
brezhoneg: Eil Brezel-bed
Chavacano de Zamboanga: Segunda Guerra Mundial
qırımtatarca: Ekinci Cian cenki
dolnoserbski: Druga swětowa wójna
emiliàn e rumagnòl: Secånda guèra mundièl
English: World War II
Esperanto: Dua mondmilito
estremeñu: II Guerra Mundial
Nordfriisk: Naist Wäältkrich
Gàidhlig: An Dàrna Cogadh
客家語/Hak-kâ-ngî: Thi-ngi-chhṳ Sṳ-kie Thai-chan
Fiji Hindi: World War II
hornjoserbsce: Druha swětowa wójna
Kreyòl ayisyen: Dezyèm Gè mondyal
Bahasa Indonesia: Perang Dunia II
Patois: Wol Waar II
къарачай-малкъар: Экинчи дуния къазауат
Ripoarisch: Zweide Weltkresch
Lëtzebuergesch: Zweete Weltkrich
Lingua Franca Nova: Gera Mundal Du
لۊری شومالی: جٱنڳ جهونی دۏئم
Basa Banyumasan: Perang Donya II
Minangkabau: Parang Dunia II
Bahasa Melayu: Perang Dunia Kedua
မြန်မာဘာသာ: ဒုတိယ ကမ္ဘာစစ်
مازِرونی: جهونی جنگ دوم
Dorerin Naoero: Eaket Eb II
Plattdüütsch: Tweete Weltkrieg
Nedersaksies: Tweede Wereldoorlog
नेपाल भाषा: तःहताः २
norsk nynorsk: Andre verdskrigen
Norfuk / Pitkern: Werl War II
davvisámegiella: Nubbi máilmmisoahti
srpskohrvatski / српскохрватски: Drugi svjetski rat
Simple English: World War II
slovenščina: Druga svetovna vojna
српски / srpski: Други светски рат
Basa Sunda: Perang Dunya II
Türkmençe: İkinji Jahan Urşy
ئۇيغۇرچە / Uyghurche: ئىككىنچى دۇنيا ئۇرۇشى
oʻzbekcha/ўзбекча: Ikkinchi jahon urushi
vepsän kel’: Toine mail'man soda
Volapük: Volakrig telid