Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 197 462 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Galfridas Monmutietis (instaliacija Oksforde)

Galfridas Monmutietis, arba Godfridas Monmutietis (lot. Galfridus Monemutensis, Galfridus Arturus, angl. Geoffrey of Monmouth, val. Sieffre o Fynwy, Gruffydd ap Arthur; apie 1095 m. – apie 1155 m.) – britų dvasininkas ir vienas pagrindinių autorių, plėtojusių britų istoriografiją ir populiarinusių legendas apie karalių Artūrą. Jis yra pagarsėjęs dėl populiarios kronikos „Britanijos karalių istorija“ (lot. Historia Regum Britanniae, apie 1137 m.), kuri buvo parašyta lotyniškai ir išversta į kitas kalbas. Joje išdėstyta medžiaga nebuvo abejojama dar ir XVI a., tačiau dabar ji laikoma istoriškai nepatikima.

Galfrido biografijai trūksta tikslių duomenų. Žinoma, kad jis gimė tarp 1090 ir 1100 m. Velse arba Velso markose. „Istorijoje“ jis prisistato Galfridu Monmutiečiu. Tai turi sąsajų su Monmutšyro istorine sostine Monmutu pietryčių Velse, pasienyje su Anglija, todėl Monmutas laikytinas jo gimtine. Jo darbuose minimi ir šio regiono vietovardžiai. Amžininkai autorių pažinojo kaip Galfridą Artūrą ar panašiais vardais. Šioje vardo versijoje „Artūras“ gali reikšti tėvo vardą arba slapyvardį, siejamą su jo moksliniais interesais.

Anksčiau manyta, kad Galfridas buvo valas arba bent jau kalbėjo valų kalba. Tačiau paaiškėjo, kad jo šios kalbos žinios buvo menkos, be to, nėra jokių įrodymų, kad jis būtų kilęs iš valų ar anglosaksų-normanų. Jo kilmė gali būti siejama su tais pačiais prancūzakalbiais elito atstovais iš Velso pasienio regiono, tokiais kaip Geraldas Velsietis (Gerald of Wales), Valteris Mepas (Walter Map) ir Robertas Glosterietis (Robert, 1st Earl of Gloucester), kuriuos Galfridas mini savo „Istorijoje“. Pasak istoriko Frenko Stentono ir kitų, Galfrido tėvai galėjo būti tarp daugelio bretonų, kurie dalyvavo pergalingose kovose prieš Vilhelmą I ir apsigyveno Velso pietryčiuose. Monmutas buvo bretonų valdovų rankose nuo 1075 arba 1086 m., o vardai „Galfridas“ ir „Artūras“ buvo labiau paplitę tarp bretonų nei valų.

Manoma, kurį laiką jis tarnavo benediktinų Monmuto abatijoje, tačiau panašu, kad didžioji jo brandaus gyvenimo dalis buvo praleista už Velso ribų. Nuo 1129 iki 1151 m. jo vardas paminėtas šešiose Oksfordo regiono chartijose, kartais jis vadintas magisteriu (mokytoju). Jis greičiausiai buvo Šv. Jurgio kolegijos kanauninkas. Ant visų chartijų, kurias pasirašė Galfridas, parašus taip pat dėjo Oksfordo arkivyskupas Valteris, tos pačios bažnyčios kanauninkas. Kitas dažnas dokumentų bendraautoris yra Ralfas Monmutietis, Linkolno kanauninkas.

1152 m. vasario 24 d. Kenterberio arkivyskupas Teobaldas (Theobald of Bec) Galfridą įšventino Sent Asafo vyskupu, vos prieš 10 dienų paskyręs jį kunigu Vestminsteryje. Luiso Torpo (Lewis Thorpe) teigimu, „nėra įrodymų, kad jis kada nors lankėsi savo katedroje, juolab vykę Ovaino Gvinedo karai iš tikrųjų tai daro mažai tikėtina“. Remiantis Velso kronikomis, jis mirė tarp 1154 m. gruodžio 25 d. ir 1155 m. gruodžio 24 d., kai pradėjo eiti pareigas jo įpėdinis.

Daugiau…


Naujienos


gruodžio 11 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Шхеры Ладожского озера 2.jpg
Ladogos šcherų nacionalinis parkas (Rusija)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Europos Parlamento Posėdžių salė

Europos Parlamento rinkimai vyksta kas 5 metus visoje Europos Sąjungoje (ES) pagal visuotinę rinkimų teisę.

Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių. 2009 m. Europos Parlamento rinkimai buvo surengti 27 ES šalyse tarp birželio 4 d. ir 7 d. (Lietuvoje – birželio 7 d.). Juose buvo išrinkti 736 parlamentarai, atstovaujantys apie 500 milijonų europiečių. Maždaug 375 milijonai žmonių galėjo balsuoti šiuose rinkimuose. Tai didžiausi istorijoje tarptautiniai rinkimai.

Daugelyje politikos sričių Europos Parlamentas turi lygias sprendimo galias kartu su ES Taryba – 28 Sąjungos šalių ministrais. Tuo tarpu kitose srityse – tokiose kaip žemės ūkis – Parlamento nuomonė yra patariamoji, o užsienio reikaluose jis tik informuojamas. Vis dėlto ir šiose srityse Parlamento debatai bei rezoliucijos daro įtaką ES Tarybos svarstymams bei sprendimams. Parlamentas taip pat turi plačias ES biudžeto sudarymo ir valdymo galias. Be to, jis vykdo kitų ES institucijų demokratinę kontrolę.

Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:

Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos.

Mažiausią leistiną balsuotojo bei kandidato amžių nustato atskirų ES šalių įstatymai. ES piliečiai, gyvenantys kitoje ES valstybėje negu jų kilmės šalis, turi teisę balsuoti bei kelti savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose toje šalyje, kur jie gyvena, tačiau šalys gali nustatyti tam papildomus reikalavimus. Keletas dabartinių Europos Parlamento narių išrinkti ne savo kilmės valstybėje.

Lietuvoje Europos Parlamentas renkamas pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą vienoje rinkimų apygardoje. Balsuotojas pasirenka partijos sąrašą, taip pat gali skirti pirmumo balsus penkiems pasirinkto sąrašo kandidatams. Mandatai gali būti skirti partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip 5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Galutinė išrinktų kandidatų eilė nustatoma pagal pirmumo balsus. Partija gali nutarti pateikti balsavimui uždarą kandidatų sąrašą – tuomet pirmumo balsų jo kandidatams skirti negalima, o galutinė kandidatų eilė sutampa su pirmine, kurią pateikė partija. Rinkėjai Lietuvoje EP rinkimuose dalyvavo keturis kartus (2004, 2009, 2014, 2019 m.).

Šios savaitės iniciatyva yra Europos Sąjungos valdžia.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kitos kalbos
žemaitėška:
беларуская: Галоўная_старонка
čeština: Hlavní_strana
dansk: Forside
English: Main_Page
eesti: Esileht
magyar: Kezdőlap
latgaļu:
latviešu:
Nederlands: Hoofdpagina
српски / srpski: Главна_страна
Türkçe: Ana_Sayfa
татарча/tatarça:
українська: Головна_сторінка
Tiếng Việt: Trang_Chính